Sakoma, kad su amžiumi daromės rafinuotesni, reiklesni ne tik materialiems dalykams, bet ir emociniam gyvenimui, netgi džiaugtis imame mažiau, nes džiaugsmo priežastis irgi turi būti sudėtingesnė, gilesnė. Paprasti džiaugsmai, kai juokiesi, kaip sakoma, iš piršto, yra vaikystės, paauglystės ir jaunystės gyvenimo dalis. Jeigu šitą juoko ir nuolatinio džiaugsmo srautą išversti į kvapą – tai man jis asocijuotųsi su kažkuo ryškiai geltonu, žaliai saldžiu, šiek tiek klampiu, su medaus, vaško, seno žydinčio sodo, kvapiųjų našlaičių ir šviežios karklo žievės pustoniais.

Astronomiškai pavasaris laikomas metų pradžia, tai tarsi metų vaikystė. Šitą metą ir visus mano išvardintus kvapus ryškiausiai primena mimozų kvapas. Kiti pavasario kvapai – narcizų, hiacintų – jau daug sudėtingesni, paslaptingesni. Juose sumišusi šviesa ir tamsa, žemiausias animalistinis kūniškumas su angelišku skaidrumu, juose užkoduoti mitai, jie yra žmonijos išminties ir patirties simboliai. Mimoza tuo tarpu yra be galo šviesi, giedra, skaidri. Jos žiedai – geltoni, pūkuoti rutuliukai. Jos kvapas minkštas, saldus ir itin jaukus. Ji globoja ir aprengia, apglėbia ir saugo.

Kai mes su dukra iškvepiname viena kitą „Mimozomis“ ir eidamos uostome viena kitą, juokiamės per visą gatvę. Mumyse žaidžia ir džiūgauja prabudęs vaikas. Jis laimingas ir gyvenantis šią dievišką akimirką. Kažkur skaičiau, kad suaugusieji dažnai būna abejingi geltonai spalvai arba aktyviai jos vengia (nors pasitaiko, kad ją nešioja vien todėl, kad madų namai ją paskelbė metų spalva). Tačiau vaikai ją mėgsta. Prisimenu, kaip mano keturmetė dukra rūbų parduotuvėje išrinkdavo man pačią ryškiausią geltonos spalvos suknelę ir žinovės balsu garsiai pareikšdavo: „Pirk šitą! Ji tau labiausiai tinka!“

Kada kadės tyrinėdama kvepalų rinką nustebau, kiek nedaug yra kvepalų, kurie pavadinime turi žodį mimoza. Įdomu, kodėl tokia nuostabi parfumerinė substancija nėra plačiai naudojama?

Paprastai mimozos tampa aktualios pavasarį, po ilgos, pilkos žiemos. Jų kvapas, matyt, natūraliai rezonuoja su bundančia gamta ir tarsi papildo kvapų paletę, kuri mūsuose nėra itin gausi.

Be abejo, nėra taisyklės, kad mimozomis privalu kvepėti tik pavasarį. Jų kvapas gali džiuginti ištisus metus. Tačiau kiekvieną metų laiką mums kažko trūksta, kažko pasidaro per daug ir mes prieš Kalėdas stengiamės kompensuoti saulės ir šilumos stoką apelsinais, mandarinais ir prieskoniais, pavasarį ieškome ryškių, gaivių, subtiliai saldžių aromatų, o karštą vasarą norime atsigaivinti vėsiais, drėgnais, žaliais kvapais.

Kvapažodžių diskusijos

Vienas žymiausių šiuolaikinių kvepalų tyrinėtojų Michaelas Edwardsas, suskirstęs kvepalų gaidas į 4 šeimas: gėliškas, orientalines (rytietiškas), medieniškas ir šviežias; šviežias gaidas dar išskaido į 3 pošeimius: citrusiškus, žalius ir vandens kvapus. Tuo tarpu mokslininkai ginčijasi dėl skirtumų ir panašumų tarp kvapažodžių šviežias ir gaivus, rūgštus ir gaivus, rūgštus ir citrusiškas. Svarsto, kuriai grupei priskirti citrusų, žolės, žalių lapų, aldehidų kvapus. Vieniems šviežias kvapas asocijuojasi su citrusų ir aldehidų grupe, o kitiems su žaluma ir šviežiais lapais. Šioje diskusijoje užgimė dar vienas kvapo kriterijus – vaiskumas, kuris aprašomas 3 kategorijomis: šaltas, skaidrus ir rūgštus...

Kvapų klasifikacijos teoretikai pripažįsta sezoniškumą: šviežius, gavius, rūgščius, vandeningus kvapus priskirdami - vasaros, o sunkius, saldžius, prieskoniškus, sausus, pudrinius kvapus – žiemos periodui.

Mimozų kvapas parfumerinėje literatūroje aprašomas kaip medaus minkštumo, žibuoklių, gėlių ir subtilių žalių aromatų puokštė. Konkretusis chemikas ir parfumeris Steffenas Arctanderis mimozų absoliuto kvapą apibūdina kaip itin turtingą, gėliškai medienišką ir žalią.

Taigi visos teorijos nurodo, jog dabar pats metas mėgautis ir puoštis Mimozų kvepalais. :) 

Renkantis kvepalus, pirmučiausia linkiu vadovautis savo pojūčiais ir intuicija, tačiau Mimozos šiuo metu valdo!

Jūsų laimė