Kvapų maišymo menas – tai mano meditacija, kasdienybės joga, kuri man pakeičia kitas dvasines praktikas. Maišydama kvapus galiu pasiekti aukščiausią koncentraciją, išjungti savo minčių triukšmą, sustabdyti nepaliaujamą minčių srovę ir bent iš dalies nutildyti protą.

Jeigu kada nors reikėtų rašyti autobiografiją, ji galėtų prasidėti taip:

Laimė ir sodas

Dideliame sode gyveno mergaitė vardu Laimė... Laime mane nusprendė pavadinti tėtis dar iki man gimstant. Sodą užveisė mano senelis ir mama. Galėčiau tarti, kad esu iš sodininkų šeimos. Mano mama mėgo augalus. Tai ateina iš senos šeimos tradicijos: sodininkų ir parkų sodintojų.

Kiek save prisimenu, nuolat domėjausi, kas vyksta sode. Kaip auga ir sirpsta saldžios senovinės vyšnios, kaip žydi ir kvepia juodieji serbentai, kaip noksta trešnės ir didžiulės mėlynos slyvos, kurias vadinom vengerkomis. O žiemą ant palangių stovėjo buteliai su nerealiai kvepiančiu turiniu, tų pačių vyšnių, kurį su sese slapta ragaudavom. Bet man vis viena labiau patiko jų pasakiškas kvapas, negu skonis – aitrus, tirštas ir tamsiai raudonas. Virtuvėje rūgdavo didžiuliame butelyje papinkinių obuolių vynas, kuris turbūt labiau priminė sidrą negu tikrą vyną. Ir tas mielių ir šviežio vyno kvapas buvo tiesiog užburiantis – su visais įmanomais žemės, drėgnų lapų, obels medienos ir saldžiarūgščių obuolių pustoniais.

Gimiau ir užaugau Lietuvos centre, šalia Panevėžio, Uliūnų miestelyje, sodyboje, paskendusioje sode ir gėlėse.

Mano domėjimasis kvapais, augalais, chemija, ko gero, irgi turi genetinį pagrindą. Mano prosenelės sesuo – Johana Labanauskaitė 20 a. pradžioje buvo žinoma homeopatė ir švietėja.

Tokia ir gimiau – su potraukiu kvapams, nes kiek save prisimenu ir dar iki to momento, domėjausi viskuo, kas kvepia. Mokykloje tapau botanikos olimpiadininke, ir keliaudama ekspedicijose supratau, kad yra tokia botanikos mokslo sritis – aromatiniai augalai. Ir kad iš jų išgaunamos kvapnios substancijos. 

Taigi nieko nelaukdama penktoje klasėje pradėjau rinkti savo aromatinių substancijų kolekciją. Šiais, 2024 metais, mano kvapų kolekcijai – dabar ji vadinasi AROMATEKA – sueina 50 metų.

Dabar ši kolekcija jau visai nemenka. Joje apie 1000 natūralių substancijų iš viso pasaulio. Itin retų, rinktinių, aukščiausios kokybės. Kolekcija yra ir mano darbo priemonė, ir mokymo instrumentas, ir galimybė kiekvienam besidominčiam susipažinti su kokybiškiausia materia aromatica, kurią šiuo metu galima rasti pasaulyje. Mano studijos durys Vilniuje, Lydos g. 4 – 57, atviros kiekvienam užsukančiam. 

1980 m. baigiau Panevėžio J. Balčikonio mokyklą. Pirmiausia studijavau farmaciją Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Bet to man nepakako. Aš norėjau išsilavinimo... tokio, kaip jį tuomet supratau. Farmacija buvo per siaura sritis. Kol mokiausi Kaune, savo gyvenimą gardinau eksperimentinio teatro trupe. Vėliau įkūriau atvirą teatrą Salų etnografiniame kaime, o iš jo persikėliau į J. Vaitkaus režisūros kursą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Paskui buvo vizualinė antropologija, ilgas studijų laikotarpis, pasibaigęs keliais vaizdo filmais ir kartu su Rima Pociūte parašyta kultūrinės antropologijos monografija Gimdymas ir Gimimas. Šiandieninės patirtys pribuvėjystės istorijos kontekste(2005). Keletą metų tęsėsi bandymai vaizdo meno srityje. Gal ironiška, bet iš to laikotarpio prisimenu ne vaizdus, o ką tik gimusių kūdikių kvapą ir motinos pieno kvapą. Tuo metu gimdė mano draugės ir gimė mano pačios vaikai. Tas vaizdų laikotarpis parvedė mane atgal prie mano slaptos ir aistringai geidžiamos srities – kvapų pasaulio. 

Kaip tik tuo metu ir dėl mano pastangų, ir dėl laimingų aplinkybių manęs prisireikė videoprojektuose apie kvapus, taip grįžau į kvapų pasaulį, kuris man visuomet buvo įdomiausias, labiausiai žadinantis vaizduotę ir kūrybą, kurio pažinimui puikiai pravertė mano kita pusė – botanikės, chemikės, farmacininkės. Taip nuo maždaug 2000-ųjų atnaujinau savo kvapų kolekcionavimo pomėgį ir pradėjau vėl metodiškai rinkti retų aromatų kolekciją, o kiek vėliau įsitraukiau į profesionalios parfumerijos studijas, natūraliosios parfumerijos kūrimą ir olfaktorinį meną. Kol organizavau aromatines botanines ekspedicijas, videokamera vis dar buvo tų kelionių dalis, bet montažui, medžiagos apdorojimui nebeliko laiko. Nematomas pasaulis palengva uždengė matomą…

Nuo 2000 m. atsinaujino mano botaninės ekspedicijos, o su jomis pasirodė ir bendri videofilmai su britų ir japonų aromaterapeutais, tarp jų „Kelionė su Jan Kuśmireku“ (The Journey with Jan Kusmirek), 2002-2003; ir „Levandos istorija“ (The Story of Lavender), 2004.

Olfaktorinės kultūros fenomenas ir atradimai

Tuo pat metu prasidėjo ilgametis bendradarbiavimas su amerikiečiu natūraliųjų aromatinių substancijų ekspertu Christopheriu McMahonu. Manau, jog šis bendradarbiavimas reikšmingai paveikė olfaktorinės kultūros fenomeną Lietuvoje – Christopheris buvo mano mentorius, pašnekovas, patarėjas. Susidūrusi su aukščiausios kokybės aromatinėmis substancijomis, jų gamintojais visame pasaulyje, turėjau kažkur tą plūstelėjusią informaciją nukreipti. Nuo 2005 m. Vilniuje pradėjau skaityti aromaterapijos seminarą, kuris 2007 m. transformavosi į pirmą Lietuvoje natūraliosios kosmetikos ir parfumerijos bendrovę „Kvapų namai“.

Tais pačiais 2007 m. įkūriau neformalią olfaktorinę laboratoriją Officina Artis Odorum, kurioje prasidėjo aistringi kvapų maišymo eksperimentai, ir kuriuose turbūt ne vienai/am iš jūsų yra tekę dalyvauti; toje laboratorijoje su keliais kvapų entuziastais ir bendradarbiais 2010 m. įkūrėme VšĮ Hortus apertus ir sukurėme pirmąją Lietuvoje olfaktorinę parodą Rožių sodas. 

2009 m. susipažinau su vokiečių chemiku, aromaterapijos mokslo kūrėju dr. Kurtu Schnaubeltu ir pakviečiau jį perskaityti kultinį tuo metu seminarą „Augalų kalba“ (Plant Language) Vilniuje.

Ir, galima sakyti, tapau jo mokine. 2011 m. baigiau Schnaubelto įkurtą Ramiojo vandenyno aromaterapijos institutą Los Andžele. Kartu su juo 2012 m. išleidome jo knygą „Naujoji aromaterapija“, gavau jo leidimą skaityti jo autorinį seminarą „Augalų kalba“. 

Istoriniai kvepalai

Tuo pat metu mane užvaldė istorinių kvepalų idėja – Mesopotamijos, Kipro, Egipto kvapų kultūra. Maždaug nuo 2008 m. toje mažytėje olfaktorinėje laboratorijoje Officina Artis Odorum, įsikūrusioje Čiurlionio gatvėje, pusrūsyje, kuriame ne viena/s turbūt esate buvę, visą savo atliekamą nuo tiesioginio darbo Kvapų namuose laiką skyriau antikinių istorinių kvepalų rekonstrukcijoms. Tai buvo pirmosios kerinčios kelionės erdvėje ir laike, pasitelkus kvapus ir kvepalus. 

Kaip buvo kuriami kvepalai antikoje? Kokios olfaktorinės gaidos jiems būdingos? Su kokiais technologiniais sunkumais susidūrė to meto parfumeriai? Tokie buvo labiausiai mane jaudinę klausimai.

Istorinių kvepalų atkūrimas – tai archeologija, filologija, botanika, chemija. Archeologija tyrinėja istorinius artefaktus ir kuria hipotezes apie gamybos procesus, pirmaprades substancijas. Filologija nagrinėja rašytinius šaltinius, kuriuose yra aprašytos kvepalų formulės ir tuomečiai matavimo vienetai. Botanika nustato augalus, naudotus kvepalams gaminti. Galiausiai chemija, pasitelkusi dujų chromatografijos-masių spektrometrijos (GC-MS) metodą, analizuoja aromatinių medžiagų organinius pėdsakus ir padeda atkurti cheminę senovės kvepalų sudėtį.

Pirmiausiai susirinkau visą įmanomą literatūrą apie archeologinius, etnobotaninius, kalbinius, egiptologinius kvapų tyrimus, su vyru Kazimieru, kuris yra vertėjas, vertėme tekstus iš arabų, sanskrito, lotynų k. Po to prasidėjo medžiagų medžioklė. 

Tačiau net sukaupus daugybę mokslinių duomenų, tiksli istorinių kvepalų formulė iki galo nepaaiškėja. Spragoms užpildyti prisireikia parfumerio intuicijos ir kūrybiškumo, jo žinių ir aromatų bibliotekos išmanymo.

Pagaliau, 2012 m. išleidau pirmąją istorinių antikinių kvepalų rekonstrukciją „Cyprinum“. Tais pačiais 2012 m. sukūrėme autorinės natūraliosios parfumerijos prekės ženklą UNDA PRISCA. 

Botaninės ekspedicijos

Dar keliais žodžiais noriu paminėti savo aromatines botanines ekspedicijas. Apie jas plačiau tikiuosi parašyti kituose įrašuose.

Mano domėjimasis kvapais niekada neapsiribojo tik gilinimusi į kvapų cheminę sudėtį, ar į jų kokybę, ar į aromatinių junginių sintezę, ar į parfumerines kompozicijas. Man įdomi daug platesnė kvapų kultūros, istorijos, antropologijos, netgi filosofijos sąvoka.

Kaip jau minėjau pradžioje, mano gyvenimas su aromatais nuo mokyklos laikų buvo susijęs su vietos augalų tyrinėjimais. Kai baigiau mokyklą, tos mokyklinės biologijos olimpiadų laimėtojų ekspedicijos į Krymą, Tian Šanį, Kareliją, Vidurinę Aziją baigėsi. Po to jau keliavau tiesiog, savo malonumui. Bet aromatinės-botaninės ekspedicijos vėl tapo neišvengiamos, kai profesionaliai grįžau į aromatų pasaulį. Nuo 2004 m. kartu su botanikais, istorikais, vietos ekosistemų tyrėjais ėmiau organizuoti botanines kvapų ekspedicijas į tuos regionus, kurie yra ypač turtingi olfaktorinės kultūros ir/arba aromatinių augalų atžvilgiu, ir ėmiausi tirti įvairius vietos aromatinių augalų distiliavimo būdus lauko sąlygomis.

Taip 2004 m. prasidėjo ekspedicijos į Provansą (Pietų Prancūzija). 2007 m. vykau į pirmą ekspediciją susipažinti su Irano senosiomis rožėmis. 2009 m. – antra ekspedicija į Irano rožių sodus ir tradicinis rožių distiliavimas Širazo ir Kašano regionuose. Nuo 2008 iki 2014 m. tęsėsi kasmetinės ekspedicijos į Armėnijos kalnų regionus, išsiskiriančius retų aromatinių ir dekoratyvinių augalų gausa. 2011 m. įvyko ekspedicija Stara Planinos rožių laukuose – su geriausiais pasaulyje bulgarų rožių aliejaus distiliuotojais.

Visą dešimtmetį nuo 2008 iki 2018 m. tyrinėjau aromatinių substancijų naudojimo istoriją, jų gavimą Indijoje, Himalajuose – iš laukinės palmarozos, aukštos altitudės levandos, kvapiojo šalavijo ir himalajinio kedro, Radžasthane – Adžmero rožių, o Pietų Indijoje – jazminaičių ir santalų. 2016 m. surengėme ekspediciją skirtą levandų ir šlamučių įvairovei Portugalijoje ir Pietų Ispanijoje. 2018 m. dalyvavau žygyje Altajaus Respublikoje.

Na, ir lygiagrečiai beveik kas vasarą organizuodavau aromatines stovyklas čia, Lietuvoje.

Olfaktoriniai kūriniai

Liko trumpai paminėti svarbiausius olfaktorinius kūrinius.

2023 – kvapų paroda Laconica Vartų galerijoje Vilniuje, surengta kartu su menininkais Alge Julija (Suomija) ir Thorbenu Gröbeliu (Berlynas);

2021 – kvapas olfaktoriniam projektui Spazio Cura, Scenario 05 kartu su menininku Thorbenu Gröbeliu (Berlynas);

2020 – „Kvapų radija“ – laidos apie kvapus „Youtube“ kanale kartu su kvapotyrininke Egle Bertašiene ir Dariumi Krasausku (Vilnius, Ciūrichas);

2019 – „Kvapas – prekės ženklas“ – juridinių seminarų serija apie kvapą kaip prekės ženklo identiteto žymenį. Kartu su „AAA Law“ (Vilnius);

2019 – Sumaišties ir vilties kvapai dizainerės Mortos Nakaitės kolekcijai (Londono mados savaitė);

2019 – Thegirlisonfire, kartu su Antanu Lučiūnu ir Monika Janulevičiūte, La Casa Encendida, (Madridas);

2018-2024 – bazinis profesionalios natūraliosios parfumerijos kursas, Laimės Kiškūnės studija, (Vilnius);

2017 – „Maištaujančios knygos“ – senųjų knygų kvapas, skirtas 500-sioms Reformacijos metinėms, „Hortus apertus“, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka;

2017 – Kabantieji sodai – olfaktorinio meno paroda, olfaktorinio meno grupė „Hortus apertus“, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka;

2016 – Sankt Peterburgo kasdienybės kvapų paroda, muziejus „Visų ir kiekvieno“, galerija „Vnutri“, (Sankt-Peterburgas);

2016 – Lietuviško maisto identiteto kvapas, kartu su Jonu Paleku, Venecijos architektūros bienalė;

2015 – „Operos kvapas“, Nacionalinio operos ir baleto teatro kvapų paroda;

2015 – „Kelionė į Babiloną: seniausi pasaulio kvapai“, Lietuvos nacionalinė UNESCO galerija, (Vilnius);

2015 – „Kvapų ir muzikos harmonija“ – interaktyvi garso ir kvapo sinestezija“, kartu su Eirimu Velička, Kvapų namų studija, (Vilnius);

2012 – įkurtas UNDA PRISCA prekės ženklas;

2012 – išleista istorinių antikinių kvepalų rekonstrukcija „Cyprinum“, (Vilnius);

2010 – „Rožių sodas“, pirmoji olfaktorinio meno paroda Lietuvoje, „Titaniko“ galerija, „Hortus apertus“, (Vilnius);

2009 – „Senojo ir Naujojo Vilniaus kvapai“ (projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalis), Vinco Kudirkos aikštė, (Vilnius).

 

Ir pabaigai: 

Baigusi Natūraliosios parfumerijos institutą 2016 m. tapau jo asistuojančia dėstytoja.

Su grupe jaunų menininkų toliau aktyviai plėtojame autorinį natūraliosios parfumerijos brendą UNDA PRISCA. Šiuo metu keliauju tarp trijų šalių. Kai nekeliauju po pasaulį rinkdama kvapus ir kvapiąsias substancijas ar kurdama kvapų parodas, dažniausiai mane galite rasti Lydos g. 4 – 57 Vilniuje, prie kvapų vargonų, panirusią į kvapų sąskambius.

Su kvapniais linkėjimais, 

laimė