Grybai ir submarinai

Mokslinė fantastika, tikriausiai vienas iš laisviausių ir talpiausių žanrų. Apimantis IT, biologines manipuliacijas, kosmoso tyrinėjimus, keliones laiku, lygiagrečias visatas ir netgi nežemišką gyvybę. Tiek mokslas, tiek fantastika vienas kitą nuolat papildančios ir tiek pat paneigiančios sritys. Į jų spekuliacijas šiame naujienlaiškyje pernelyg nesileisdama pasistengsiu paaiškinti ar veikiau pasiaiškinti, kas gi yra bendro tarp submarinų, grybų, persikų, ir kokios tad kriptinės žinutės yra užkoduotos mano naujausiame jutiminės fantastikos kūrinyje - Peach&Pixies.

Jutiminė fantastika tokia patraukli dėl to, kad joje nieko nėra neįmanoma.

“Jis prisiminė, kaip tėvas jį laikydavo ant rankų, kai jis buvo vaikas.

-Pažiūrėk!

Ir pro žalius stiklus pasaulis atrodė smaragdinis, samanų ir vasaros mėtų spalvos.”

Rėjus Bredberis

Žvelgdama pro žemuoginį langelį vėl iš naujo matau vešintį savo vaikystės sodą. Matau namą, kuriame gyvenau, - apsuptą ne daržovių lysvių, bet senų, susivijusiomis šakomis medžių, kurie motiniškai it rankomis apglėbę suteikia paunksmę po jais besidriekiančiai pievai. O aš pati dar visai maža panyru į švelnų, gėlėtą pievos rūbą. Čia ir praleisdavau pilnus skaidraus nekantrumo savo vaikystės vasaros pradžios rytus ir vėlyvus tingius vasaros pabaigos vakarus. Mėgau gulėti po medžiais ir pro jų šakas stebėti debesis ir vakaro danguje įsižiebiančias žvaigždes. Vaikiškais pirštukais liesdavau nuogą ir grublėtą žemės kūną ir uosdavau drėgną ir salsvą šviežių grybų kvapą. Galima pasakyti, kad mano vaikystę apibrėžia du kvapai – žemės ir grybų.

Toje margoje dieną, o vakarėjančios saulės šviesoje auksinėje mano vaikystės pievoje augo įvairiausi grybai. Kartais ir koks lepšis ar kazlėkas išdygdavo. Rasdavau baltų grybų, na, ir pakankamai daug įvairiausių „šungrybių“, kurie labiausiai ir traukė savo formomis ir nenusakomais, nuostabiais, paslaptingais, į nieką nepanašiais kvapais. Kiek save pamenu iš ankstyvos vaikystės, įdomiausias dalykas būdavo kiekvieną iš jų apuostyti milijoną kartų ir kartais mažumėlę paragauti, bet matyt nepasitaikė itin nuodingų, todėl kaip matote vis dar esu čia…

Grybai gali didžiuotis savo nuosava karalyste, kuri driekiasi daugiausiai po žeme. Jie it povandeniniai laivai, kurie retkarčiais iškyla į paviršių, kad dvipusiam ryšiui užmegzti galėtų iškišti savo antenas. Kai tuo tarpu panirę po žeme jie komunikuoja savo subtilia kalba, it mokslinės fantastikos srities banginiai siunčia ir priima kriptines žinutes ir jų pagalba bendrauja su juos supančia visata. 

Ir augalai, ir grybai naudoja lakius cheminius junginius vienas kitam privilioti. Imlios augalų šaknys gamina ištisus debesis lakiųjų junginių, kurie smelkiasi per dirvą ir skatina grybų sporas dygti, o grybienos hifus - sparčiau šakotis ir augti. Grybai, savo ruožtu, gamina augimo hormonus, kurie taip paveikia šaknis, kad šios išsiskaido į daugybę plunksniškų atšakų. Kaip atsakas į kiekvieno jų paskleistas chemines medžiagas, grybo ir augalo ląstelėmis nuvilnija signalų sekos, kurios aktyvuoja tam tikrus genų rinkinius. Grybai paskleidžia cheminius junginius, kurie slopina augalo imuninę sistemą. Tokiu būdu grybai gali prisigauti iki augalo šaknų ir užmegzti simbiotinius ryšius, kurie yra gyvi ir dinamiški. Grybų guru M. Sheldrake rašo: “Jei galėtumėte savo uodžiamąją gleivinę panardinti į dirvą, pajustumėte grybų hifų ir augalų šaknų sąveiką kaip kažką labai panašaus į džiazo grupės koncertą, per kurį muzikantai klausosi vienas kito, atsako vienas kitam ir sąveikauja realiuoju laiku”.

Kaip vėliau sužinojau, grybai yra ypatingai susiję su kvapais. Jie neturi nosies, užtai visas jų paviršius yra kaip ištįsas uodžiamasis epitelis. Su augalais, gyvūnais ir tarpusavyje jie bendrauja aromatinių medžiagų pagalba. Gal dėl to žemės ir grybų kvapai išliko mano mėgiamiausių kvapų sąraše visą gyvenimą. Tuos kvapus kolekcionuoju, nuolat prie jų grįžtu, naudoju savo kūriniuose. Yra ir kitų mylimų kvapų grupių – dūmų, lelijų... Tačiau žemės, samanų, kerpių, dumblių, grybų kvapai yra mano kūrybos pamatų pamatas. Iki šiol jie dažniau pasirodydavo mano olfaktoriniuose kūriniuose. O šiais metais pagaliau baigiau vieną savo moderniųjų kvepalų, dedikuotą grybų ir persikų santuokai.

Turiu pasakyti, kad grybai pasipiršo persikams. Grybai nuvedė mane iš vaikystės sodo į prinokusių persikų sodą. Jeigu giliau panagrinėsime grybų kvapus, suprasime kodėl atsirado persikai.

Mus supančios gamtos kvapai

Kaip kvepia persikai daugumas žinome. Kaip kvepia grybai, regis, žinome taip pat. Tačiau ne taip viskas su tais grybų kvapais paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Jeigu paprašyčiau įvardinti kaip kvepia visų mylimas baravykas – šviežas, o ypač džiovintas, ko gero, susidurtume su tam tikrais keblumais.

Pirmiausiai turbūt pajustume visai ne grybišką juodojo šokolado kvapą. Kvapų klastotojai nesunkiai apgauna klientus, vietoje brangaus baravykų absoliuto parduodami kelis kartus pigesnį kakavos absoliutą, kuris beje, kvepia ir baravykais. (Mano praktinis patarimas - nepirkite brangių medžiagų iš visokių internetinių „vėjų“ pardavėjų.)

Gilindamiesi į kvapą toliau pajustume kažką kvepiančio žeme, samanomis, šaknimis, daržovėmis, dumbliais, jūros kvapu, šienu... 

Nenuostabu, nes grybai yra arti dumblių, samanų, o kerpės apskritai yra grybo ir dumblio simbiozė.

Baravykų absoliutai, rezinoidai, tinktūros priskiriami žemės kvapų aromatinei grupei.

Tačiau grybų, kaip vienų seniausių žemės gyventojų įvairovė yra labai didelė. Taip pat ir jų kvapų įvairovė yra ne mažesnė.

Kai kurių grybų kvapai yra „malonūs“, turi saldų, netgi vaisišką ar šokolado ir marcipanų aspektą. Kita dalis grybų kvepia aitriai, netgi atstumiančiai.

Yra grybų kvapai, kurie priskiriami žemės ir medieniškiems kvapams. Baravykai, beržo grybas čaga ir kiti valgomieji grybai pasižymi švelniu žemės aromatu su vanilės, muskato ir net cinamono priekvapiais.

Kita didelė grupė – tai umami. Labiausiai turbūt dėl umami virtuvėje žinomi yra šitakės.

Dalis grybų kvepia aitriai, gailiai ir nemaloniai. Žymiausia iš jų tikriausiai paprastoji poniabūdė (angl. stinkhorn), o lotyniškai Phallus impudicus, grybų rūšis, žinoma dėl savo itin nemalonaus kvapo ir falinės formos, ypač subrendusio vaisiakūnio. Jie nėra nuodingi ir kai kurie žmonės juos netgi valgo, ypač „kiaušinio“ stadijoje, kol jie dar neturi to atgrasaus dvėselienos kvapo. Šiaip jie yra svarbūs ekosistemoje. Nesvarbu, kad kvepia ne itin mielai, yra gleivėti ir atrodo amoraliai…

Dar viena grupė grybų kvapų – sierakvapiai. Kai kurie grybai, pavyzdžiui, tie, kuriuose yra 1,8-oktanditiolio, gali turėti sieros, česnako, mėsos kvapą. Vieniems sierakvapių grybų kvapas patinka, kitus nuo jų kvapo pykina.

Sudėtingiausias kvapas yra baltųjų ir juodųjų trumų. Jie subtiliai kvepia žeme, muskusu, umami, šiek tiek mediena. Juodieji trumai turi gana intensyvų česnako (sieros junginiai) ir kepto sūrio kvapą, o baltieji turi gilų šlapios dirvos, šviežiai suartos žemės ir miško paklotės aromatą. Jų evoliucinis pasiekimas ir yra kvepėti taip ypatingai ir stipriai, kad prasismelktų pro dirvožemio sluoksnį ir nustelbtų visus kitus miško kvapus, ir taip gardžiai, kad pro šalį bėgantis gyvūnas užsinorėtų juos išsikasti iš dirvos ir suėsti. Taip sumaniai, kvapo pagalba trumai pratęsia savo giminę.

Na, ir daugelis vaisiškai ir saldžiai kvepiančių grybų turi sudėtingą aromatinį junginį, kuris kvepia vaisiais, melionais ir šiek tiek tabaku.

Peach&Pixies

Šie kvepalai yra oksimoronas. Kvapas, kuris sujungia du vienas kitam prieštaraujančius savo požymiais kvapus. Jie kvepia taip, lyg vienoje rankoje laikytum šviežiai nupjautą grybą, o kitoje perlaužtą prinokusį persiką. Tai yra įkūnyta svajonė apie tolimus saulėtus sodus, kur noksta rožiniai ir geltonieji persikai ir vaikystės sodo grybų kvapų fantazija. Tai gryna olfaktorinė iliuzija (parfumerijos kūrėjų svajonė), nes šiuose kvepaluose nėra grybų ekstrakto. Juose yra medžiagos, kurios kvepia grybais, tokios, kaip mira, šaltmėtė, agarmedis, dar žinomas kaip ūdas, kuris pats yra grybelinės infekcijos produktas...

Iš esmės šie kvepalai yra apie tai, kad daiktų reikšmės keičiasi priklausomai nuo konteksto. Kvepalai, kaip grybai, jie linkę sudaryti simbiozę su tolimais ir negiminingais organizmais ir aromatais.

Jie gimsta iš netikėto, spontaniško pasaulio pajautimo, suliejant į akordą skirtingus erdvės ir laiko prisiminimus. Jie plečia ir olfaktorinio meno galimybes kurti juntamą, uodžiamą, mastomą pasaulį, kuris yra už tiesioginės realybės rėmų.

Visa mano parfumerinė ir olfaktorinė kūryba randasi iš kelionių. Kartais tai realios fizinės, kartais metafizinės kelionės, tad ir šie kvepalai yra kelionė į sielos miško glūdumą. Vienu metu ir dygios, ir pūkuotos persikų gaidos ir gurmaniškas, paslaptingas grybų aromatas iš netikėtumo “suvysto” nosį. Tarsi žvelgtum pro persiko spalvos langelį ir vėl ir vėl stebėtum, kaip prisiminimus užlieja dar vieno auštančio ryto šviesa.

Grybai medų perkeičia į midų, vaisių sultis – į vyną, o šie perkeičia mūsų pojūčius. Tad galime tik spekuliuoti ar tai mes keičiame visatą, ar visata keičia mus.

Šie kvepalai tai tarsi galimybė pasinerti į patį save ir pajausti fantastiškus savo sielos peizažus. Jie it kriptonitas, kuriam neįmanoma atsispirti, tarsi tas sunkiai nusakomas grybų aromatas, kuris per egzistencijos klodus veda mus link dar vieno nuotykio iš jutiminės fantastikos srities… :)

Gaidos

Viršutinėje gaidoje vaisiai ir grybai

Širdies gaidoje persikai

Bazėje osmantai, agarmedis, nardas ir baltasis santalas

Primenu, kad PEACH&PIXIES yra 100 proc. natūralūs. Kai juos pauostysite, suprasite, kokios didžiulės, dar neatrastos, nepanaudotos yra natūralių kvapiųjų substancijų galimybės, kiek daug jos gali suteikti įkvėpimo kūrybai ir kvėpinimosi džiaugsmo, kokie neįtikėtini atspalviai slypi jose.

Iki susiuostymo!

Kitos kvapnios naujienos jau netrukus. Skaitykite mūsų Naujienlaiškį ir sekite socialinius tinklus.

Jūsų laimė