SPECIJOS-PRIESKONIAI-AFRODIZIAKAI, ar tai tas pats? II dalis
Labiausiai ypatingi ir labiausiai istoriškai reikšmingi yra pipirai. Tai yra vijoklinio, daugiamečio Piperaceae šeimos augalo Piper nigrum vaisius. Jo tėvynė Indijos Malabaro pakrantės, Kerala. Kad įbaugintų vietinius pirklius ir susiglobtų brangiausią prekę – pipirus – įsisiautėjęs Vaskas da Gama sugriovė vieną garsiausių šios pakrantės miestų – Kalikato uostą... Tai tokia ta vieta, kur pipirai auga, ir kur tėvai žada išsiųsti neklusnius vaikus.
Ant vieno ir to paties augalo auga 3 rūšys pipirų: juodieji, baltieji ir žalieji. Juodieji pipirai yra populiariausi, jie skinami dar neprinokę, trumpam merkiami į verdantį vandenį ir paliekami saulėje išdžiūti. Per kelias dienas vaisiaus odelė susiraukšlėja ir pajuosta, vaisius įgauna mums žinomą pavidalą.
Kad pipirai taptų balti, jie paliekami mirkti vyne. Jų išorinis apvalkalėlis išmirkomas, paliekamas išdžiūti ir nuvalomas vandenyje arba tiesiog mechaniškai nulukštenamas ar nupoliruojamas.
Žalieji, arba marinuoti, pipirai nuskinami dar neprinokę, kaip ir juodieji pipirai, ir iš karto marinuojami sūryme.
Pipirais vadinama daug kas. Melegueta pipirai Aframomum melegueta auga Afrikoje ir yra žolinis augalas, imbierinių šeimos ir kvapu primena ne tik pipirą, bet ir kardamoną. Vienu metu buvo plačiai paplitęs ir Europoje. Šiuo metu jo galima gauti tik itin specializuotose parduotuvėse. Rožiniai pipirai – piruliai, kvapieji pipirai – pimentai visai nesusiję su pipirais, nors dažnai parduodami kartu su pipirų mišiniais. Jie kilę iš P. Amerikos.
Kalbantis su aromatų pasaulio atstovais, jums bet kuris pasakys, kad Šri Lankos pipirai taip – pigesni, jų lengviau gauti, bet hmmm... kvapo ir skonio kokybe yra nepralenkiami Kočio pipirai iš Keralos.
Jeigu kiltų noras pasimėgauti ar pasišildyti tuo karštu, sausu, saldžiai medienišku, veik perregimu pipirų kvapu, jį nesunkiai užuosite Incense kvepaluose. Tiesa, čia jo įkarštį atvėsinau bergamočių gaivia žaluma ir frankincenso vėsa.
UNDA SECUNDA INCENSE EAU DE PARFUM
Tai tarsi trisluoksnis smilkalas – pirmiausiai užlieja lengvai dūminiu citrusų kvapu, paskui nuvilnija pušų spyglių, spygliuočių medienos, morkų lapų aromatais, po jų ilgainiui suskamba juodojo šokolado gaidos.
Šie kvapai kaip skaidri smilkalo dūmo styga, kuri susipina iš bergamočių, frankincenso ir vetiverijų sinergijos į efemerišką šokį, sukuria gaivią, skaidrią smilkalų ir medienos kompoziciją su žaliomis ryškiomis Kalabrijos bergamočių ir Alpių kėnių absoliuto natomis.
Gvazdikėliai. Kiekvieno lietuvio virtuvės prieskonis. Tai yra išdžiovinti, nesubrendę žiedpumpuriai Syzygium aromaticum, syn. Eugenia caryophyllata, Caryophyllus aromaticus. Gražus Myrtaceae š. medis. Tankiai apaugęs kvapniais, spindinčiais, tvirtais lapais. Tie jo pumpurai primena clavus, nagus. Iš čia ir pavadinimas Clove. Kinijoje apie 206 pr.m.e. rašoma, kad kalbantis su imperatoriumi iš burnos turi dvelkti malonus kvapas, todėl dvariškiai privalą kramtyti gvazdikėlius.
Cinamonas, kaip kamparmedis, kaip lauras, priklauso Laurinių š.
Klastojimas yra neatsiejama prieskonių istorijos dalis. Tas tikrasis Cinnamomum zeylanicum yra nedidelis, kažkiek primenantis laurą, vietinis Šri Lankos augalas. Prieskonis gaunamas iš vidinės medžio žievės, kuri nulupama, supjaustoma gabalėliais ir paliekama džiūti saulėje. Tie žievės gabalėliai susisuka į tokius dailius vamzdelius, kurie turi malonų, saldų, kremiškai prieskonišką kvapą.
Šituos cinamonus teko sodinti. Tikri gražuoliai šitie mažyliai.
Artimiausias cinamono giminaitis yra kasija, kininis cinamonas. Jo gimtinė Kinija, bet jis paplitęs per visą Pietryčių Aziją. Kasijos žievė yra šiurkštesnė, grubesnė, aitriau kvepianti. Ji yra ir pigesnė. Labai daug parduodama kasijos kaip cinamono. Tikro cinamono rasti yra gana sunku.
Jeigu ką ir verta įsigyti Šri Lankoje, tai be abejo, Ceilono arbatų, jų čia yra patiems įvairiausiems skoniams ir piniginėms, bet labiausiai verta paieškoti Ceilono cinamono lazelių – traškių, dailių, šviesenės ir tamsesnės rudos atspalvių, nelygu jų kokybė, tarsi lengvai pabarstytų cinamono dulkėmis, kvepiančių saldžiai, kremiškai, vaisiškai prieskoniškai, medumi, derva ir saulės įkaitinta mediena.
Šiltą, saldų cinamono kvapą, nors jo čia yra itin mažai, geros nosys užuodžia Levandų kvepaluose.
LAVENDER EAU DE PARFUM
Žoliškai prieskoniški, šilti, lengvai dūminiai kvepalai su balzamų priegaide.
Šie kvepalai — tai dedikacija pirmiesiems Vakarų parfumeriams: Septimui Piesse‘ui ir nepelnytai pamirštam tikrajam Kelno vandens autoriui Giovanniui Paolo Feminisui iš Vigeco slėnio Pjemonte, kurio sukurtą kvapo formulę vėliau ėmė sėkmingai pardavinėti jo kraštietis G. M. Farina, išgarsėjęs visame pasaulyje.
Dar keli klasikiniai afrodiziakai
Imbierai taip ilgai auginami, kad laukinių jų, parasčiausiai, jau nebėra. Kol krovinys atvykdavo iki Europos su imbiero šaknimis, jos išdžiūdavo, todėl ilgą laiką niekas nežinojo tikro šviežio imbiero kvapo ir skonio. Kinų jūreiviai imbierą pradėjo gabenti augantį dėžėse.
Imbieras gyvybinės jėgos skatintojas. Pietryčių Azijoje moterys pina prijuostes vyrams iš imbierų šaknų, kad šie kuo ilgiau išliktų seksualiai pajėgūs. Imbieras padeda pradžiuginti, pažvalinti šaltus ir nusilpusius tipus, kurie kenčia nuo seksualinio gaivalingumo trūkumo,
Kardamonas labiau žemiškas nei ugningas, tačiau irgi skatina intymius potroškius ir sugrąžina „apetitą gyvenimui“. Puikiai veikiai su anksiolitiku – apelsinų ea –malonus jųdviejų kvapas, toks smagus, džiugus, šiltas.
Na ir pabaigai apie vieną įdomiausių seksualinių tonikų – Muskatų ea.
Jis toks didelis, kad netilpo į kadrą. Iš ekspedicijos Indijoje, prieskonių soduose 2015 m.
Legendos pasakoja, kad kai muskatas subrandindavęs sėklas, jų svaiginantis muskatinis kvapas būdavęs toks viską užgožiantis, kad rojaus paukščiai apsvaigę krisdavo ant žemės. Muskatą ilgai lydėjo paslaptys ir mitai: pirkliai kvotė savo tiekėjus mėgindami sužinoti iš kur jis atkeliauja, prekybinių laivų kapitonai svajojo priplaukti tą paslaptingą vietą kur jis auga ir prisikrauti pilnus triumus, o botanikams jis buvo tapęs savotišku iššūkiu – į Europą atvežtos sėklos niekaip nesudygdavo.
Apie muskato riešuto gimtinę nereikėjo kurti istorijų – iki pat 19 a. jis augo vienintelėje pasaulio vietoje, keletoje Bandos salelių Molukų (anksčiau vadintame Prieskonių) salyne dabartinėje Indonezijoje. Ilgoje prekybinių kelių grandinėje nuo vieno karavano prie kito, iš vieno pirklio kitam muskato riešuto kilmės vieta pasimesdavo, ir į Europą jis atvykdavo „iš Indijos“.
Užtat labai tikėta muskato galiomis meilės reikaluose: senas vokiškas paprotys sakė, kad mergina nekramtydama turi praryti sveiką muskato riešutą, vėliau, jam pasišalinus natūraliu būdu, riešutą sumalti ir įmaišyti į mylimojo valgį. Ir tada vyras užsiliepsnos nežemiška meile šiai merginai.
Labai gražūs muskato vaisiai – oranžiniai kaip abrikosai, o jų viduje tūno raudonu tinkleliu apgaubtas riešutas. Tas tinklelis vadinamas mace. Džiovinant saulėje macė atsidalina nuo riešuto ir iš raudonos virsta ruda.
Dėl muskate esančios haliucinogeninės medžiagos myristicino, muskatas turėjo ir narkotiko reputaciją. Įvairiose šalyse buvo aprašinėjamas narkotinis muskato poveikis organizmui. Pirmas atvejis apie apsinuodijimą Europoje užfiksuotas 1576 m., kai „nėščia anglė“ suvalgė 10-12 muskato riešutų ir buvo apimta „beprotiško kvaitulio“. Muskatu daugiausia apsinuodydavo smalsūs vaikai ir moterys, pastarosios labiausiai todėl, kad sklandantys gandai buvo suteikę muskatui ir persileidimą sukeliančios medžiagos šlovę. Ypač šis reiškinys paplito 19 a.pab.-20 a.pr. Vėluojant menstruacijoms ar siekiant sukelti persileidimą moterys suvalgydavo keliolika šaukštų malto muskato. Nepaisant vos vieno medicininėje literatūroje užfiksuoto persileidimo atvejo priskiriamo muskato poveikiui, šis gandas Europoje ir Amerikoje išsilaikė pora dešimtmečių.
Nemalonūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip pagreitėjęs širdies ritmas, nuovargis, raudonis, burnos sausumas, vėmimas, pasireiškiantys žymiai anksčiau nei laukiamas haliucinogeninis pojūtis išbraukė muskatą iš favoritų sąrašo. Tad vartoti muskatą kaip haliucinogeninę, narkotinę medžiagą šių „malonumų“ mėgėjai liovėsi. Tačiau gandai sklandė dar ilgai. 6-7 dešimtmetyje bytnikai, hipiai bandė muskatą įtraukti į savo vakarėlių programą kaip marihuanos papildą, tačiau ši mada kaip greitai užplūdo maištaujantį jaunimą, taip greitai ir praėjo – išaiškėjo kad paprasčiausia marihuanos cigaretė veikia kelis kartus stipriau nei muskatas.
Tačiau eidami viena iš Viduržemio jūros pakrančių kur ne kur pastebėsite raudonas it kraujo dėmes. Tai dažniausiai „ženklai“, kuriuos palieka aplinkinių gatvių gyventojai ieškantys saldžios užmaršties ir kramtantys arekos, arba vadinamojo betelio, riešutų ir kitų prieskonių mišinį ir spjaudantys „kruvinomis“ seilėmis sau po kojomis.
Valgyti muskatą šaukštais nepatartina, nes ištiks tikrai nemalonūs pašaliniai poveikiai, kurie gerokai pranoks teigiamus. Verčiau šio seksualinio toniko eterinio aliejaus įlašinti 1-2 lašus į bazinio aliejaus šaukštą ir panaudoti sušildančiam ir maloniai tonizuojančiam masažui.
Lengvo, gaivaus, medieniškai priekoninio, šilto kvapo muskatų ea gražiai dera su briedragių, lauro lapų, levandinų, labdano dervos ir pan. substancijoms. Parfumeriai pamėgo naudoti muskato eterinį aliejų kurdami vadinamuosius prieskoninius ir „vyriškus“ kvepalus. Įdomius sąskambius su muskatu galima išgauti fantaziniuose ir aldehidiniuose, gėliniuose ir šipro kvepaluose.
Tai tokia trumpoji specijų istorija. Su ja susiję nepaprastai svarbūs žmonijos vystymuisi prekybos keliai (trade routes), kuriais, kartu su augalais, keliavo ir maišėsi įvairiausių šalių kalbos, papročiai, technologijos, pagaliau, mokslas, žinios, magija ir t. t. Augalai, kaip matome, yra vos ne pagrindinis žmonijos kultūros vystymosi variklis.
Čia, Pietų Indijoje jau prasidėjo pavasaris. Nors lietus buvo seniai ir visur raudonos dulkės, bet oras kvepia taip gaiviai, lyg ką tik būtų nuvilnijusi pavasarinė liūtis. Nuo medžių pradeda lašėti „rasa“. Kai ryte važiuoju dviračiu, matau, kaip po medžiais priberta mažų lašiukų. Laukiniai povai šoka vestuvinius šokius, o lyrauodegiai paukščiai visai nebejaučia baimės žmogui, žaisdami ir vaikydamiesi gali atskristi net į kambarį, jei paliksi atvirus langus... pavasariui ir meilei.
Ne tik pavasario žydėjimas atveria žmonių širdis, bet ir žmonių meilės aistrų vilnijimas katalizuoja vešintį gamtos žydėjimą.
Jūsų laimė
2025, Aurovilis